- puikėti
- puikė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. 1. DŽ gražėti. 2. būti puikiam, išdidžiam: Tartum nėra kam puikė́t, o, matai, vis tiek pučias Sb. \ puikėti; įpuikėti; išpuikėti; prapuikėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
puikėti
Look at other dictionaries:
puikėti — vksm … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
disti — dìsti, dỹsta (diñda Š, dìda), dìdo intr. 1. didėti, darytis didesniam, augti: Dida jo kūnas, stembsta protas A1884,31. 2. puikiam, išdidžiam darytis, puikėti: Kaimynas dìdo, kol išdìdo, ir tau reik dìsti, bo ant sprando lips kiti J.… … Dictionary of the Lithuanian Language
išpuikėti — intr. pasidaryti išdidžiam, išpuikti: Kodėl taip išpuikėjai – niekad pas mum nebeatvažiuoji? Jnšk. Nuo piršlių lankymo mergaitė išpuikėjo ir nei už vieno bernelio tekėti nebenorėjo LTsIV598. Kas ižpuikės o be vieros MP216. puikėti; įpuikėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
prapuikėti — intr. Ėr, Slm kiek išpuikti, išpuikėti: Mes sakom, gal ar prapuikėjo, kad neatėjo Pl. Prapuikėjo – nebenori sustikt Dbk. puikėti; įpuikėti; išpuikėti; prapuikėti … Dictionary of the Lithuanian Language
įpuikėti — intr. pagražėti: Tuo kartu ir vietovės įpuikėtų, ir ūkinykai įturtėtų S.Dauk. puikėti; įpuikėti; išpuikėti; prapuikėti … Dictionary of the Lithuanian Language
